tupčikas

tùpčikas, -ė smob. (1) lėtas, tingus žmogus: Šitas tùpčikas ilgai tupčinos, rengės, tai ir susvėlavom Vlk. Pasakyk tam tùpčikui, kad eitų karvių girdyt, tegul tuos pančius palieka Mrj.